Estijos kompanijos visada noriai naudojasi moderniomis technologijomis. Įmonės, įsidiegusios „Office 365“ paslaugas ir „Teams“, turėjo puikias nuotolinio darbo galimybes ir prieš koronaviruso pandemiją. Tačiau praktinės patirties daug kam trūko. Organizacijos, kurios nuosekliai diegė ir naudojosi „Teams“ galimybėmis, krizės metu patyrė mažiau žalos. Ko galime pasimokyti apie nuotolinį darbą iš šio visuotinio nuotolinio darbo „eksperimento“?

Technologijos paruoštos

Vos prieš dešimtmetį visiems buvo savaime suprantama, kad darbus galima dirbti tik centriniame biure. Galimybė informacines sistemas pasiekti namuose, kavinėse, o dažnai net ir filialuose buvo gerokai mažesnė arba jos nebuvo visai. Debesijos paslaugos sukėlė tikrą revoliuciją. Jų dėka neliko didelio skirtumo tarp darbo biure ir darbo namuose – dėl technologinių galimybių šis pasirinkimas tapo lygiaverčiu. Bent jau biuro darbuotojams.

„Primend“ patirtis dirbant namuose parodė, kad pagrindinė technologinė kliūtis buvo namų darbo vietos įrengimas. Todėl visiems savo darbuotojams pasiūlėme galimybę namų ofiso įrangą papildyti reikalingais priedais:

• papildomu ekranas, kuris leidžia efektyviau dirbti keliuose languose;

• kokybiškomis ausinėmis su mikrofonu;

• klaviatūra ir pelė, kad dirbti būtų patogiau.

Pardavimų komandos darbuotojams, kuriems dažnai tenka su klientais susitikti per „Teams“, namų biure reikalinga ir tinkama kamera.

Namų internetas yra per lėtas

Net tiems, kurie ir taip anksčiau dažnai dirbo namuose, krizės metu prireikė greitesnio interneto. Paaiškėjo, kad jei jūs ir jūsų partneris ar vaikai tuo pačiu metu surengiate susitikimą „Teams“ ar „Zoom“, interneto greičio visiems neužteks. Remiantis statistika, vidutinis namų internetas Estijoje yra lėtesnis nei Latvijoje ar Lietuvoje. Iš dalies dėl to galima kaltinti gerą mobilųjį internetą. Tačiau krizės metu daugelis suprato, kad namų interneto greitis nėra toks, kokio reikia, o mobilusis internetas visiems dirbant namuose, nėra geriausia išeitis. Todėl ruošiantis kitai bangai, turite iš anksto peržiūrėti savo namų interneto greitį.

Šeima trukdo labiau nei kolegos

Jei anksčiau darbuotojas norėdavo „darbo iš namų“ dienos, tai dažniausiai dėl to, kad galėtų atsiriboti nuo kolegų ir sutelkti visą dėmesį į svarbaus projekto užbaigimą. Iš tiesų, išeinant iš kasdienybės rėmų galima rasti daugiau įkvėpimo ir greičiau atlikti sudėtingas užduotis.

Tačiau kai dirbti iš namų nusprendžia visi šeimos nariai, paaiškėja, kad namuose tų trikdžių netgi daugiau nei biure. Darželinukų ir pradinukų tėvai savo kailiu patyrė, kaip „lengva“ atlikti svarbius darbus, kai aktyvūs vaikai namuose. Tokiu atveju tėvai neretai renkasi išeitį – pakaitomis eiti į biurą, kad spėtų laiku atlikti darbus.

Vienatvė gali būti sunkesnė nei atrodė

Kas iš mūsų negalvojo, kad savo projektus galėtume užbaigti kur kas greičiau, jei kolegos nuolat netrukdytų! Tačiau krizės metu daugeliui ėmė trūkti kolegų palaikymo, patarimo ir džiaugsmo dirbant kartu. Žmonės buriasi į organizacijas norėdami daugiau nuveikti kartu, palaikyti vienas kitą silpnumo akimirkomis ir kartu džiaugtis sėkme. Vienišų vilkų yra nedaug. O sunkiais laikais net ir vilkai buriasi į gaujas. Turim pripažinti, kad sunkūs laikai ir priverstinė vienatvė daugeliui buvo tikras iššūkis.

O išsiruošti ir išeiti iš namų verta ir todėl, kad biuro drabužiai netaptų per ankšti.

Įmonės išlaidos ar asmeninės?

Kai pirmasis koronaviruso krizės šokas atslūgo, daugeliui vadovų teko sukti galvą, o kas gi turėtų mokėti už darbą iš namų, už patogią namų biuro kėdę, namų internetą ir pan. O jei dirbdamas namuose per darbo pertraukėlę darbuotojas susilaužo pirštą, kaip tai traktuoti, kaip nelaimingą atsitikimą darbe ar namuose? Daugelis šių klausimų taip ir lieka atviri, tačiau tam tikra praktika jau susiformavo.

Daugelis kompanijų nusprendė, kad darbui reikalingi namų biuro kompiuterio priedai, tokie kaip monitoriai, klaviatūros ir pelės, yra verslo išlaidos. Tačiau darbuotojui reikalingas stalas ar kėdė tai jau namų baldai, už kuruos jis atsakingas pats. Priežastis ta, kad kompiuterines technologijas lengviau standartizuoti, o darbuotojui išėjus, technologijos lieka įmonėje ir gali būti perduodamos kitam. Perduoti kitam darbuotojui vieno žmogaus skonį atitinkančius namų baldus yra kur kas sunkiau.

Iki šiol bendrovės laikosi nuomonės, kad nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka neapima galimos piršto traumos, patirtos namuose darbo pertaukėlės metu. Kol nėra tokios teisinės bylos ir precedento, ši nuomonė gali ir likti.

Net ir dirbant namuose turėtumėte rengtis padoriai

Tik kelios funkcijos organizacijoje yra tokios, kai darbuotojui netenka bendrauti su žmonėmis, nepriklausančiais jūsų komandai. Todėl vaizdo susitikimai turi atitikti tas pačias verslo etiketo taisykles kaip ir gyvi susitikimai. Niekas nepradeda susitikimo: „Atsiprašau, kad taip atrodau! Šiandien dar nebuvau duše."

Jūs turite taip pasiruošti susitikimui, kad toks pasiteisinimas net nešmėstelėtų niekieno mintyse. Nėra prasmės leisti kitiems kurti išankstinių nuostatų apie save.

Iš namų vadovauti sunkiau

Lyderio įsitraukimas yra vienas svarbiausių vadovavimo metodų, nes be nurodymų ir draudimų reikalingas ir pavyzdys. O pavyzdį parodyti gali tik tada, kai esi matomas. Sėdint namuose sunku būti matomu organizacijoje ir jai vadovauti. Todėl vadovai turi sugalvoti būdų, kaip ir kada jie turėtų būti matomi įmonėje, dirbdami iš namų. Daugelis darbuotojų gal jau niekada ir negrįš dirbti į biurą, todėl norint išlaikyti tokią organizaciją, reikia naujų tradicijų ir bendravimo formų.

Tačiau didžiausias koronaviruso krizės atradimas yra tai, kad žmonės yra kur kas labiau linkę palaikyti vienas kitą ir išmokti naujų darbo būdų, nei daugelis IT žmonių manė anksčiau. ????

 

Straipsnis pirmą kartą publikuotas žurnale „BCS Itera“, 2020 rudens numeryje. Jį rasite čia:

https://www.itera.ee/wp/wp-content/uploads/2020/09/Ari-IT-2020_2.pdf

 

Blog