Kaip pasirengti intensyvėjančioms kibernetinėms grėsmėms

Kibernetinės grėsmės tapo kasdienybe. Tai gali ištikti kiekvieną įmonę ir kiekvieną žmogų. „Primend“ infrastruktūros ir debesų paslaugų vadovas Kristo Karu neseniai surengtame internetiniame seminare pasidalijo praktinėmis įžvalgomis, kaip geriau apsaugoti save ir savo organizaciją.

Kas yra kibernetinės grėsmės ir kaip jas atpažinti? 

Dauguma kibernetinių atakų yra skirtos duomenų vagystei, pinigų išviliojimui ar veiklos sutrikdymui. Dažniausiai naudojami atakos būdai yra kenkėjiškos programos (malware), sukčiavimas elektroniniu paštu (phishing), socialinė inžinerija ir slaptažodžių nutekėjimas. Piktadariai dažnai išnaudoja tiek technines, tiek žmogiškąsias silpnąsias vietas, pavyzdžiui, skubėti verčiančius sukčiavimo laiškus ar pasenusią programinę įrangą.

Taip pat svarbu prisiminti, kad grėsmės neapsiriboja tik skaitmeniniu pasauliu. Fizinis saugumas, pavyzdžiui, prieiga prie biuro ar nuotraukos, kuriomis dalinamasi socialiniuose tinkluose, gali suteikti sukčiams vertingos informacijos.

MVĮ yra „lengvas taikinys“ 

Mažos ir vidutinės įmonės dažnai tampa taikiniais, nes investicijos į saugumą dažnai yra nepakankamos arba atidedamos „iki kitų metų biudžeto“. Estijoje per pastaruosius metus kibernetinių incidentų skaičius padvigubėjo. Per pirmuosius dešimt 2025 m. mėnesių jų skaičius viršijo 10 000 atvejų. Vidutinė tiesioginė finansinė žala yra apie 40 000 eurų. Ir tai yra pinigai, kuriuos geriau būtų išleisti prevencijai, o ne žalai atitaisyti. 

Kas yra užpuolikai? 

Šiandien kibernetiniai nusikaltimai yra profesionali pramonės šaka. Organizuotos grupės veikia kaip tikros įmonės: jos turi darbo eigą, „klientų aptarnavimą“ ir aiškų pelno motyvą.

Papildomą riziką kelia vidiniai pavojai (finansiniai motyvai, konfliktai, neatsargumas), partnerių ir subrangovų tinklų pažeidžiamumas bei valstybės remiamos grupės, kurios užsiima šnipinėjimu, įtakos operacijomis ir paslaugų trikdymu. Net mėgėjai ar nepatyrę eksperimentuotojai gali atsitiktinai pataikyti į silpną vietą.

Kaip apsisaugoti 

Slaptažodžių politika ir MFA: ilgi, unikalūs slaptažodžiai, slaptažodžių tvarkyklės ir daugiafaktorinis autentifikavimas visur, kur įmanoma.
Nuolatiniai atnaujinimai: OS, programos, įranga. Izoliuokite senas sistemas.
Atsarginių kopijų strategija: 3-2-1 ir GFS (kasdien–kas savaitę–kas mėnesį/kas ketvirtį). Išbandykite atkūrimą; nepasikliaukite vien tik įmontuotomis šiukšlių dėžėmis.
Tinklo saugumas: programų/interneto srauto kontrolė, įsibrovimų aptikimas ir filtravimas (pvz., UTM), taisyklėmis pagrįsta prieiga, segmentavimas.
Įrenginių ir mobiliųjų įrenginių valdymas: „Intune“ politika, „BitLocker“/„FileVault“, programų lygio MAM; prireikus apribokite pasenusias „Android“ versijas.
Saugus nuotolinis darbas: „Zero Trust“ principai ir „Global Secure Access“/VPN – prieiga tik reikalavimus atitinkantiems įrenginiams, iš galiojančių vietovių, patvirtintiems vartotojams.
Sąmoningumas ir mokymas: reguliarūs phishingo imitavimai, mikro mokymasis ir realaus pasaulio scenarijai. Mažos savaitinės pamokos veikia geriau nei viena ilga metinė paskaita.

Ką daryti, jei įvyksta ataka? 

Išlikite ramūs, viską užfiksuokite (ekrano kopijos, chronologija), praneškite IT skyriui ir, jei reikia, CERT ir policijai. Greiti veiksmai ir skaidri komunikacija padeda sumažinti žalą ir pagerinti pasirengimą ateičiai.
Kibernetinės grėsmės turi įtakos mums visiems – tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu. Sąmoningumas, prevencinės priemonės ir atviras bendravimas yra būtini jūsų duomenų ir reputacijos apsaugai. Kibernetinis saugumas nebėra tik IT skyriaus atsakomybė, tai yra visos organizacijos bendra pareiga.
Jei norite gauti praktinį kontrolinį sąrašą, imitacijas ar techninę įgyvendinimo pagalbą („Intune“, UTM, „Zero Trust“), nedvejodami kreipkitės.
 

Gaukite pasiūlymą